Tam, kad būtų lengviau orientuotis informacijoje, mes mėgstame visus dalykus grupuoti į įvairias kategorijas, priskirti rūšis, pavadinimus. Pavyzdžiui, paskolų pasaulyje gali būti greitas kreditas, sms kreditas, vartojamoji paskola, būsto paskola, paskola mašinai, lizingas ir kitos paskolos. Tai pavadinimai, tarsi nurodantiems paskolos paėmimo tipą arba jos panaudojimo tikslą. Nors nebūtinai visada atitinka pavadinimą. Pavyzdžiui, terminas vartojimo paskola galėtų apimti visas paskolų rūšis – juk iš tiesų visada tie pinigai galiausiai vienaip ar kitaip suvartojami. Visgi šiandien pabandysime pasiaiškinti, kas iš tiesų yra vartojamoji paskola, kaip ją supranta skolintojai ir skolininkai.

Skolintojų požiūris

Anot skolintojų, vartojimo paskola paprastai priskiriama mažesnių paskolų kategorijai. Ji gali siekti nuo kelių šimtų, iki kelių tūkstančių eurų. Dažniausiai paskola vartojimui imama arba tiesiog pragyvenimui, arba perkant kažkokį pirkinį, kai trūksta šiek tiek sumos dalies. Arba darant remontą. Už vartojimo paskolą niekas nenusipirks pilnai būsto, automobilio. Ji tik galės padengti trūkstamą dalį. Paprastai ekonomikos ekspertai sako, kad jau geriau bus vartojimo paskola automobiliui ar kokiam nors aiškiam, ne taip greitai nuvertėjančiam daiktui, negu kažkokiai paslaugai ar apskritai pragyvenimui. Pinigų skolinimąsi pragyvenimui jis vertina kaip neigiamą dalyką. Tarkime, jeigu įmanoma, geriau pasistengti pragyventi be paskolų. Nes atidavinėti metų metus skolas už tai, kad kažkada pavalgei, tikrai ne pati maloniausia idėja ateičiai. Tačiau tada, kai už vartojimo paskolą pavyksta įsigyti gerą daiktą, yra tikrai puiku. Juo labiau, jeigu jis padeda ateityje generuoti pinigus. Pavyzdžiui, žmogus, dirbantis sus statybomis ir apdaila, nusiperka gerų elektrinių įrankių ir su jais vėliau gali daryti tam tikrus remontus, efektyviau dirbti, greičiau uždirbti.

Skolininkų perspektyva

O kaip vartojamąją paskolą vertina patys žmonės, kurią jie pasiskolina? Jie dažniausiai net nemini termino apie vartojimą, jiems tai galbūt vartojamoji paskola, dirbantiems uzsienyje, su kuria jie gali padengti atsiradusias finansines skyles, o vėliau jas ir greitai užlopyti. Štai keli žmonės pasakoja, kodėl jie skolinosi.

„Mes pirkome būstą ir reikėjo atlikti remontą. Turėjome jau pasiėmę didelę būsto paskolą. Aišku, nėra būsto paskola suteikiama perkant tokius butus, kuriuose negalėsi gyventi. Nes jeigu žmogus nusipirks tokį butą, o pinigus bus išleidęs, tai kas iš to. Todėl vartojamoji paskola ar lizingas buvo reikalingi tik tada, kai susitaupius pinigų buvo bandoma daryti remontą, bet jis šiek tiek užtruko, o vėliau ir kainavo šiek tiek daugiau. Nesmagu, kai nepavyksta suplanuoti visko taip, kaip nori, nesmagu, kai neatsiskaitai su darbininkais. Mes labiausiai ko ir nenorėjome, tai likti skolingi žmonėms, kurie taip sąžiningai ir gražiai dirbo. Juk jie irgi žmonės, ir jiems tikrai reikia pinigų. Kai kažkas tau dirba, privalai atsiskaityti už darbus“, – sako vyras, kuriam iš viso prireikė pasiskolinti 1000 eurų.

Monika sako, kad jai vartojamoji paskola (maziausios palukanos tada buvo taikomos) buvo reikalinga, kai ji buvo studentė. „Netikėtai patekau į mokamo mokslo sąrašus. Visus sukauptus per vasarą užsienyje pinigus išleidau studijų kainai sumokėti. O paskui reikėjo dar ir pragyventi kažkaip. Iš tėvų pinigų tokiems dalykams niekada nesitikėjau, tad ir dabar kažkaip kitaip reikėjo suktis. Dabar gailiuosi, kad paimtus pinigus tiesiog pravalgiau, o paskolą ir dabar atidirbinėju. Juk galėjau tiesiog įsidarbinti kur nors barmene, tos studijos net nebuvo labai rimtos ir neužimdavo mano viso laiko“, – prisimena Monika.